Gamybos planavimas pagal technologines korteles ir operacijas – tai struktūruotas būdas organizuoti gamybos procesą, kai gaminio gamyba grindžiama aiškiai aprašytais technologiniais etapais, reikalingomis medžiagomis, darbais ir resursais.

Toks planavimas ypač aktualus tada, kai gamyba vykdoma pagal klientų užsakymus. Tokiu atveju gamyba pradedama tik gavus konkretų kliento užsakymą, todėl svarbu tiksliai įvertinti gaminio sudėtį, operacijų seką, medžiagų poreikį, gamybos terminus ir turimus pajėgumus.

Technologinė kortelė

Technologinė kortelė yra pagrindinis dokumentas, kuriame aprašomas gaminio gamybos procesas.

Joje paprastai nurodoma:

• operacijų seka;
• naudojamos medžiagos;
• darbai ir paslaugos;
• įrengimai, darbo centrai arba kiti resursai;
• darbo normos, pavyzdžiui, laikas ar našumas;
• gamybai aktualūs reikalavimai.

Technologinė kortelė padeda užtikrinti, kad tas pats gaminys būtų gaminamas pagal vienodą ir iš anksto aprašytą tvarką.

Technologinės operacijos

Operacija – tai atskiras gamybos žingsnis, pavyzdžiui, pjovimas, gręžimas, šlifavimas, surinkimas ar pakavimas.

Kiekvienai operacijai gali būti nurodoma:

• operacijos trukmė;
• vykdymo vieta arba darbo centras;
• reikalingas įrenginys;
• atsakingas darbuotojas arba resursas;
• operacijai reikalingos medžiagos ar darbai.

Pagal technologines operacijas galima aiškiau suplanuoti gamybos eigą ir nustatyti, kokia tvarka turi būti vykdomi gamybos žingsniai.

Gamybos planavimas pagal technologinę kortelę

Planuojant gamybą pagal technologinę kortelę, pirmiausia nustatoma operacijų seka. Tai leidžia matyti, nuo kurio etapo prasideda gamyba ir kokia tvarka turi būti atliekami tolesni veiksmai.

Operacijų sekos nustatymas

Pagal technologinę kortelę nustatoma, kokie gamybos etapai turi būti atlikti ir kokia tvarka jie vykdomi.

Pavyzdžiui:

• pjovimas;
• gręžimas;
• šlifavimas;
• surinkimas.

Laiko planavimas

Įvertinama, kiek laiko trunka kiekviena operacija ir kada ji turi būti pradėta bei baigta.

Pavyzdžiui:

• pjovimas – 10 min.;
• gręžimas – 15 min.;
• šlifavimas – 20 min.;
• surinkimas – 30 min.

Pagal šiuos laikus galima sudaryti gamybos grafiką.

Pajėgumų planavimas

Tikrinama, ar gamybai pakanka turimų resursų:

• įrengimų;
• darbo centrų;
• darbuotojų;
• pamainų laiko;
• kitų gamybai reikalingų pajėgumų.

Pajėgumų planavimas padeda iš anksto pastebėti galimas „siauras vietas“, kai tam tikras įrenginys, darbuotojas ar darbo centras tampa gamybos eigos ribojimu.

Medžiagų poreikio įvertinimas

Pagal technologinę kortelę arba gaminio sudėtį apskaičiuojama, kokių medžiagų reikės gamybai.

Tikrinama:

• ar medžiagos yra sandėlyje;
• ar jų kiekio pakanka;
• ar reikia inicijuoti pirkimą;
• ar yra alternatyvių medžiagų.

Gamybos vykdymas pagal klientų užsakymus

Gamybos vykdymas pagal klientų užsakymus reiškia, kad gamyba pradedama tik gavus konkretų užsakymą. Toks principas leidžia išvengti perteklinių atsargų, tačiau reikalauja tikslaus planavimo.

Kliento užsakymo gavimas ir analizė

Pirmiausia užregistruojamas kliento užsakymas.

Vertinama:

• užsakymo numeris;
• gaminio kodas arba pavadinimas;
• užsakytas kiekis;
• pristatymo terminas;
• gaminio specifikacija;
• ar gaminys standartinis, ar reikalingi pakeitimai;
• ar užsakymas turi prioritetą.

Ši informacija reikalinga tam, kad būtų galima įvertinti, ar užsakymą įmanoma pagaminti per nurodytą terminą.

Technologinis paruošimas

Toliau parenkama jau sukurta technologinė kortelė arba, jeigu jos nėra, sukuriama nauja.

Šiame etape nustatoma:

• kokios operacijos bus atliekamos;
• kokia jų seka;
• kiek laiko truks kiekviena operacija;
• kokių resursų reikės gamybai;
• kokios medžiagos bus naudojamos.

Medžiagų planavimas

Pagal gaminio sudėtį apskaičiuojamas medžiagų poreikis.

Tikrinama:

• sandėlio likučiai;
• trūkstamos medžiagos;
• tiekimo terminai;
• minimalūs užsakymo kiekiai;
• alternatyvios medžiagos, jeigu jos gali būti naudojamos.

Jeigu medžiagų nepakanka, inicijuojami pirkimai.

Gamybos plano sudarymas

Sudaromas gamybos planas pagal kliento užsakymo terminą ir turimus pajėgumus.

Planuojant vertinama:

• kada turi prasidėti gamyba;
• kada turi būti atlikta kiekviena operacija;
• kurie darbo centrai ar įrenginiai bus naudojami;
• ar nėra apkrovos konfliktų;
• ar užsakymas turi būti vykdomas prioritetine tvarka.

Gamybos vykdymas

Patvirtinus planą, gamybos užduotys perduodamos vykdymui.

Gamybos vykdymo metu:

• išduodamos gamybinės užduotys;
• atliekamos technologinės operacijos;
• naudojamos numatytos medžiagos;
• stebimas darbų atlikimas;
• fiksuojami nukrypimai, pavyzdžiui, vėlavimai, brokas ar medžiagų trūkumas.

Kontrolė ir koregavimas

Gamybos metu svarbu stebėti, ar darbai vyksta pagal planą.

Jeigu atsiranda nukrypimų, gali būti atliekami koregavimo veiksmai:

• keičiami prioritetai;
• perplanuojami resursai;
• koreguojami terminai;
• paskirstomos užduotys kitiems darbo centrams;
• tikrinamos vėlavimo priežastys.

Užbaigimas ir pristatymas

Užbaigus gamybą, atliekami baigiamieji veiksmai:

• kokybės patikra;
• pagaminto produkto pajamavimas;
• pakavimas;
• paruošimas pristatymui;
• pristatymas klientui.

Svarbūs gamybos planavimo principai

Planuojant gamybą pagal klientų užsakymus svarbu užtikrinti, kad informacija būtų tiksli ir prieinama visiems atsakingiems darbuotojams.

Svarbiausi principai:

• prioritetų valdymas – skubūs užsakymai turi turėti aiškią vietą gamybos eilėje;
• pajėgumų įvertinimas – būtina žinoti, ar pakanka įrengimų, darbuotojų ir darbo laiko;
• siaurų vietų valdymas – kritiniai įrenginiai ar darbo centrai turi būti planuojami pirmiausia;
• medžiagų kontrolė – prieš pradedant gamybą reikia įsitikinti, kad medžiagų pakanka;
• lankstumas – sistema turi leisti perplanuoti darbus, jeigu keičiasi situacija;
• duomenų tikslumas – netikslūs likučiai, operacijų laikai ar terminai gali iškreipti visą gamybos planą.

Praktinis pavyzdys

Jeigu klientas užsako 50 vnt. gaminio su pristatymu per 5 dienas, gamybos planas gali atrodyti taip:

• 1 diena – medžiagų patikrinimas ir paruošimas;
• 2–4 dienos – gamyba pagal technologines operacijas;
• 5 diena – surinkimas, patikra ir pristatymas klientui.

Tokiu būdu užsakymas planuojamas pagal realų kliento poreikį, technologinę gaminio struktūrą, medžiagų poreikį ir turimus gamybos pajėgumus.

Kokios informacijos reikia gamybos planavimui?

Norint tiksliai planuoti gamybą pagal klientų užsakymus, reikalingi šie duomenys:

Klientų užsakymų duomenys

• užsakymo numeris;
• gaminio kodas arba pavadinimas;
• kiekis;
• pristatymo terminas;
• prioritetas;
• specialūs reikalavimai.

Gaminio technologiniai duomenys

• technologinė kortelė;
• operacijų seka;
• operacijų trukmės;
• reikalingi darbo centrai arba įrenginiai;
• medžiagų sąrašas;
• darbo normos.

Resursų duomenys

• įrengimų sąrašas;
• kiekvieno įrengimo pajėgumas;
• darbo pamainos;
• darbuotojų skaičius;
• darbuotojų kvalifikacija;
• galimi apribojimai.

Medžiagų informacija

• sandėlio likučiai;
• tiekimo terminai;
• minimalūs užsakymo kiekiai;
• alternatyvios medžiagos.

Laiko parametrai

• operacijų vykdymo laikai;
• paruošimo laikai;
• laukimo laikas tarp operacijų;
• bendras gamybos ciklo laikas.

Kontrolės duomenys

• faktiniai atlikimo laikai;
• nukrypimai nuo plano;
• brokas;
• perdirbimas;
• vėlavimai.