Automatinis kodų ir numerių generavimas klavišo F12 pagalba
Programoje yra galimybė naujo įrašo ar operacijos įvedimo metu unikalius sąrašų įrašų kodus bei operacijų numerius generuoti automatiškai, kodo lauke paspaudžiant klaviatūros klavišą F12.
Duomenų konfigūracijoje [Sistema 🡪 Konfigūracija] konfigūraciniams kintamiesiems galima nurodyti kodo (numerio) ilgį, t.y. kelių ženklų kodas ar numeris bus sugeneruotas normatyvo kodo (operacijos numerio) lange paspaudus klavišą F12. Pradėjus dirbti su programa, kodų (numerių) ilgiai nėra nurodyti.
Konfigūracijoje nenurodžius kodo (numerio) ilgio, bus generuojamas maksimalaus ilgio kodas (numeris), prie didžiausio jau esančio tokio ilgio kodo (numerio) pridedant vienetą.
Konfigūracijoje nurodžius kodo (numerio) ilgį, bus generuojamas nurodyto ilgio kodas (numeris), prie didžiausio jau esančio tokio ilgio kodo (numerio) pridedant vienetą.
Nurodžius kodo ilgį, darbo su programa eigoje šį kintamąjį galima keisti, tačiau nebegalima ištrinti kintamojo reikšmės (kodo ar numerio ilgio).
Automatiškai generuojant kodus (numerius), vartotojas gali klaviatūra įvesti jam reikalingą kodo (numerio) pradžią, o paspaudus klaviatūros klavišą F12, programa automatiškai sugeneruos likusią kodo (numerio) dalį, kad bendras kodo (numerio) ilgis būtų lygus nurodytam konfigūracijoje, arba jeigu konfigūracijoje ilgis nenurodytas – maksimaliam ilgiui. Abiem atvejais prie didžiausio jau esančio nurodyto arba maksimalaus ilgio kodo (numerio) pridėdamas vienetas. Kiekvienas taip sugeneruotas kodas bus unikalus, t.y. programa pagal įvestą kodo pradžią sugeneruoja vienu vienetu didesnę likusio kodo dalį.
Pavyzdys Nr. 1
Įmonei patogu darbus [Kiti 🡪 Vienetinė apskaita 🡪 Normatyvai 🡪 Darbai] žymėti kodais, kurie prasidėtų simboliais A ir B, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Prieš tai konfigūracijoje buvo nurodytas normatyvo „Darbai“ kodo ilgis, lygus 5:
| Tarkime, reikia įvesti pirmą darbą ir automatiškai sugeneruoti kodą, prasidedantį simboliu A. Tam reikia klaviatūra surinkti raidę A ir paspausti klaviatūros klavišą F12. Programa automatiškai pridės dar keturis skaičius, kad bendrą kodo ilgį sudarytų penki simboliai. |  |
Įvedant kitus darbus, prasidedančius simboliu A, programa sugeneruos kodus – A0002, A0003 ir t.t.
Pavyzdys Nr. 2
Tarkime, įvesdamas pirmąjį darbą, kurio kodas prasideda simboliu B, vartotojas ranka įvedė kodą – B1001. Taip pat vartotojas įvedė antrą darbą, rankiniu būdu suteikdamas jam kodą B2001.
| Vesdamas trečią darbą, vartotojas nusprendė generuoti darbo kodą automatiškai, tam surinko raidę B ir paspaudė klavišą F12. Programa prie didžiausio jau esančio 5 ženklų kodo (t. y. kodo B2001), prasidedančio raide B, pridėjo vienetą ir gavo kodą B2002, kadangi tai vienu vienetu didesnis kodas už prieš tai buvusį didžiausią kodą. |  |
Pasibaigus konfigūracijoje nurodyto ilgio numeriams, bandant toliau sugeneruoti kodą (numerį) su klaviatūros klavišu F12, programa išves klaidos pranešimą, jog nurodyti ilgio kodo su pradžia <> intervalas baigėsi:
Pavyzdys Nr. 3
Nagrinėjamu atveju, įvedus paskutinį didžiausią galimą kodą, susidedantį iš 5 simbolių – B2999, ir bandant įvesti vienu vienetu didesnį kodą už jau esantį didžiausią kodą, programa išves klaidos pranšimą, jog 5 simbolių ilgio kodo, prasidedantis simboliais B2 intervalas jau baigėsi.
Tokiu atveju galima ranka įvesti:
- Tik raidę B ir klaviatūros klavišu F12 sugeneruoti likusią kodo ilgio dalį;
- Raidę B ir skaičių 3 (B3) ir klaviatūros klavišu F12 sugeneruoti likusią kodo ilgio dalį;
- Ranka įvesti norimų simbolių kombinacijos nesikartojantį, šiuo atveju penkių simbolių ilgio kodą.
Dokumento nr. 09
