Įvadas

Darbo užmokesčio apskaitoje vidurkiais paremta daug įvairių skaičiavimų: atostoginiai, kompensacija už nepanaudotas atostogas, ligos pašalpa ir pan. Programoje vidurkių skaičiavimas naudojamas šiuose languose:

• „Nedarbingumas“ [Operacijos 🡪 Nedarbingumas]
• „Atostogų įrašai“ [Operacijos 🡪 Atostogos 🡪 Atostogų įrašai]
• „Atostogų nutraukimas“ [Operacijos 🡪 Atostogos 🡪 Atostogų nutraukimas]
• „Komandiruotės“ [Operacijos 🡪 Komandiruotės]
• „Kompensacijos už nepanaudotas atostogas“ [Operacijos 🡪 Kompensacijos 🡪 Kompensacijos už nep. atostogas]
• „Kompensacijos pagal vidurkius“ [Operacijos 🡪 Kompensacijos 🡪 Vidurkiai]

Visuose išvardintuose languose vidurkių skaičiavimo mechanizmas yra toks pats, kaip aprašoma šiame skyriuje. Apie tolesnį konkrečių priskaitymų skaičiavimą (atostoginių, pašalpų ir pan.) skaitykite tų operacijų aprašymuose.

Vidurkio skaičiavimas

Vidutinis dienos ir valandos darbo užmokestis apskaičiuojamas taip:

Formulėje naudojami dydžiai „priskaitymų suma“ ir „dirbtų valandų skaičius“ priklauso nuo vidurkių konfigūracijos – vartotojas pats turi nurodyti, kuriuos programoje esančius priskaitymus ir tabelio žymėjimus reikia traukti į vidurkių skaičiavimą.

Dydis „3 mėnesiai“ pagal vartotojo pasirinkimą konkretaus įrašo (atostogų, nedarbingumo ir pan.) įvedimo metu gali būti:

• trys priešpaskutiniai mėnesiai, neįtraukiant mėnesio, einančio prieš laikotarpio, už kurį skaičiuojama konkreti išmoka, pradžios mėnesį, arba
• trys paskutiniai mėnesiai, įtraukiant į juos mėnesį, kuris eina prieš laikotarpio, už kurį skaičiuojama konkreti išmoka, pradžios mėnesį.

Pavyzdys Nr. 1

Žemiau pateikiami vidurkio ir kompensacijos skaičiavimo variantai [Operacijos 🡪 Kompensacijos 🡪 Vidurkiai] – kai požymis Prieš paskutinių mėnesių vidurkis nepasirinktas ir kai šis požymis pasirinktas. Kompensacijos data yra 2025.08.22, ir šios kompensacijos skaičiavimui gali būti imami gegužės, birželio, liepos arba balandžio, gegužės ir birželio mėnesių duomenys:

Kai neuždėta varnelė ties Prieš paskutinių mėnesių vidurkis:	Kai uždėta varnelė ties Prieš paskutinių mėnesių vidurkis:

Vidurkių konfigūracija

Prieš pradedant skaičiuoti vidurkius, reikia remiantis norminiais aktais atlikti vidurkių konfigūracijos nustatymus, pagal kuriuos programa skaičiuos vidutinį darbo užmokestį.

Tam pasirenkame Sistema 🡪 Sisteminiai nustatymai ir pasirenkame „Informacija vidurkių skaičiavimui“:

Pasirinkus atitinkamą eilutę lango kairėje pusėje, dešinėje lango pusėje pelės paspaudimu varnelėmis pažymimi reikiami priskaitymai ar tabelio žymėjimai, pagal kuriuos vidurkiui reikia apskaičiuoti priskaitymų sumą ir dirbtas dienas (valandas).

Mygtukas „Vidurkių nustatymai“ yra ir tuose languose, kuriuose atliekami vidurkiais paremti skaičiavimai (atostogų, nedarbingumo, komandiruočių ir kt.). Paspaudus šį mygtuką, bus atidarytas minėtas langas „Sisteminiai nustatymai“:

Vidurkių skaičiavimo konfigūracija yra vienoda visiems langams, kuriuose skaičiuojami vidurkiai. Pakeitus konfigūraciją viename lange, ji pasikeis ir kituose. Tokiu atveju gali tekti perskaičiuoti vidurkius (ir priskaitytas sumas) – apie tai plačiau žr. skyrelį Vidurkių koregavimas ir perskaičiavimas.

Vidurkis ir minimalus kompensuojamasis dienos (valandos) dydis

Skaičiuojant konkrečius priskaitymus, pavyzdžiui, atostoginius, nedarbingumo pašalpą, įvairias kompensacijas, pagal darbuotojo duomenis apskaičiuotas dienos (valandos) vidurkis remiantis norminiais aktais programoje automatiškai lyginamas su minimaliu kompensuojamuoju dienos (valandos) dydžiu ir skaičiavimams imamas didesnis dydis.

Kiekvienam laikotarpio, už kurį yra skaičiuojama konkreti išmoka, periodui naudojamas tas pats vidurkis, tačiau minimalus kompensuojamasis dienos (valandos) dydis yra imamas kiekvienam periodui atskirai, būtent pagal to periodo duomenis. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos tęsiasi birželį ir liepą, tai kiekvieno mėnesio atostoginių skaičiavimui bus imamas tas pats vidurkis (suskaičiuotas iš kovo – gegužės arba vasario – balandžio duomenų pasirinktinai), bet minimalus kompensuojamasis dienos (valandos) dydis bus skaičiuojamas atskirai birželio ir atskirai liepos mėnesiams.

Minimalus kompensuojamasis dienos (valandos) dydis programoje apskaičiuojamas taip:

Formulėse naudojami dydžiai (kaip buvo minėta, imami būtent to periodo, už kurį skaičiuojama konkreti išmoka):

• Minimali mėnesinė alga (MMA) – Vyriausybės tvirtinamas dydis. Programoje tai sisteminė konstanta kodu „MMA“.
• Minimalus valandinis atlyginimas (MVA) – Vyriausybės tvirtinamas dydis. Programoje tai sisteminė konstanta kodu „MVA“.
• Darbo dienų (valandų) skaičius pagal darbuotojo kalendorių – kiek darbuotojui priklausė dirbti dienų pagal jo kalendorių.
• Darbuotojo darbo dienos dydis – naudojamas tik skaičiuojant minimalų kompensuojamąjį dienos dydį ir turi prasmę tik nepilną darbo dieną dirbantiems darbuotojams. Šis dydis nurodomas lauke Dienos dydis [Kadrai 🡪 Darbuotojai, puslapis Paskyrimai.

Vidurkių koregavimas ir perskaičiavimas

Jeigu vidurkių skaičiavimui naudojamų duomenų (priskaitytų sumų ir dienų (valandų) skaičiaus) programoje nėra arba jie netikslūs, juos galima įvesti arba koreguoti rankiniu būdu konkretaus įrašo koregavimo režime (paspaudus mygtuką „Taisyti įrašą“ ). Žemiau pateikiamas kompensacijos už nepanaudotas atostogas [Operacijos 🡪 Kompensacijos 🡪 Kompensacijos už nep. Atostogas] pavyzdys:

Išsaugojus įrašą, vidurkis bus perskaičiuotas pagal pakoreguotus duomenis.

Tuo atveju, jeigu suskaičiavus vidurkį, skaičiavimui panaudoti programoje esantys duomenys arba vidurkių skaičiavimo konfigūracija buvo pakeisti, vidurkį reikia perskaičiuoti.

Tam konkretaus įrašo lange viršuje dešinėje reikia paspausti mygtuką „Įrankiai“ ir pasirinkti meniu punktą „Vidurkio perskaičiavimas“.
Programa išves pranešimą, kad prieš tai rankomis atlikti koregavimai neišliks – programa perskaičiavimui naudoja tik joje esančius duomenis. Paspaudus „Taip“, programa perskaičiuos vidurkius. Paspaudus „Ne“, bus palikti esami vidurkio paskaičiavimai.

Todėl skaičiuojant priskaitymus pagal vidurkius (atostoginius, ligos pašalpas ir pan.) rekomenduojama pirma sutvarkyti programoje esančius duomenis, kuriais remiasi skaičiavimai, o rankinius koregavimus atlikti vėliau, kad po to nereikėtų atlikti perskaičiavimo.

Darbuotojui buvo įvestos atostogos rugpjūčio mėnesiui, tačiau programoje atostoginiai buvo įvesti anksčiau, nei baigti skaičiuoti praėjusių mėnesių darbo užmokesčiai. Programoje visada galima pasitikrinti, ar vidurkis išliko toks pat.
Prieš generuojant operaciją į periodo priskaitymus:

Perskaičiavus vidurkį per mygtuką „Įrankiai“ gaunamas rezultatas:

Dokumento nr. 40